Paslaugos

Autentiškos kulinarinio paveldo edukacinės programos

AUTENTIŠKAS TRADICINIO ŠAKOČIO KEPIMAS

Šakočių kepimas Lekėčių krašte turi gilias tradicijas, anot vietinių senųjų šeimininkių, jau ”Smetonos laikais“, čia buvo gaspadinių, kurios mokėjo kepti raguolius (taip Zanavykijoje visada buvo vadinami šakočiai). Sovietmečiu, apie 1980 m., Lekėčių apylinkėse buvo per dešimt šakočius kepančių gaspadinių. Lekėčių raguolių žmonės atvykdavo iš visos Lietuvos.

Lekėčių moterų klubo „Kulinarinio paveldo namuose“ iki šių dienų išlaikytos, gyvos autentiško, tradicinio kulinarinio paveldo šakočio kepimo paslaptys. Lekėtiškės vykdo zanavykiško rauguolio kepimo edukacines programas, autentiškoje raguolių kepimo krosnyje, senoviniu būdu, sukant rankomis volą, ant beržinių malkų liepsnos.

Raguolio kepimas –  ilgas procesas, labai atsakingas ir pakankamai sunkus darbas. Kruopščiai išminkius tešlą, paruošus volą „apvelkant“ jį linine rankove, įkūrus ugnelę šakotis kepamas ilgai ir atsakingai (apie 2 valandas). Pabaigoje, pats grožis, visų svečių dėmesį prikaustantis – raguolio nuėmimas nuo volo. Po to jau, vietinės žoliautojos gaminta, ekologška, kvapni, balinta giliukų kava ir  šilto raguolio „gabalas“ net gurmaniško skonio savininkus, nepalieka abejingus.

AUTENTIŠKAS TRADICINĖS DUONOS KEPIMAS

Lietuvos kaime duonos kepimas visada buvo namų šeimininkės, motinos pareiga – labai svarbi ir garbinga. Tai ir nelengvas darbas, kuris apipintas giliomis tradicijomis, šventumu, tarsi kokia religinė apeiga. Lekėčių moterų klubo „Kulinarinio paveldo namuose“ iki šių dienų išlaikytos, gyvos autentiškos, tradicinės kulinarinio paveldo duonos kepimo paslaptys.

Lekėtiškės vykdo  zanavykų krašto, tradicinės, ruginės duonutės kepimo edukacines programas, kurios receptas skaičiuoja ne vieną šimtmetį. O nuostabiausia, kad Lekėčių moterų kepamos duonutės raugas „išlaikytis gyvas“ daugiau nei pusę amžiaus, kurį, iš savo mamos „paveldėjusi“, išsaugojo garbinga, jau aštuntą dešimtį renkanti vietinė duonos kepėja.

Zanavykiška duonutė kepama  pusiau plikyta, kurią maišant užplikomi ne visi miltai, dalis užmaišoma šiltu vandeniu.  Tešla užmaišoma  prieš dieną, laikoma šiltai, gerai „apklostytame“ duonkubilyje, ant zanavykiško zeliko, kad įrūgtų. Po paros laiko rūgimo, atvykę edukacijų svečiai, randa gerai iškūrentą duonkepę krosnį, išrūgusią, jau „kalbančią“ duonutę, atsiraito rankoves, suvilgo rankas vandenyje, peržegnoja duonkubilį ir „atminko“ tešlą, savo kepalui išsikepti, delnu viršuje įspaudžia kryžių ir į krosnį, ten ji jau ugnies deivės Gabijos globoje.

Užsukite į Lekėčius pušynuose besislepiantį, mažą pakaunės zanavykų miestelį, tarp Šakių ir Kauno rajonų „rubežiaus“. Čia jūsų laukia jaukūs ir gražūs Lekėčių bendruomenės moterų klubo „Kulinarinio paveldo namai“, prasmingam laisvalaikio praleidimui, darbo ar mokslo kolektyvui, giminės ar draugų susibūrimui ar šiaip smagiai kompanijai, bet kokios šventės proga. Čia suprasite koks ypatingas yra šimtamečius receptus menančio, kulinarinio paveldo maisto skonis, į kurį įdėta daug rankų darbo ir šilumos.

Kol kepa šakotis ar duonutė  svečiai dosniai vaišinami prie gausaus autentiškų Lekėčių krašto kulinarinio paveldo  patiekalų ir rankų darbo sveikuoliškų gardėsių  stalo. Vietinė žoliautoja supažindina su žolelių rinkimo, džiovinimo ir laikymo paslaptimis,  siūlo ragauti ekologiškų, Lekėčių krašto žolelių arbatų ir kt. „stebuklingų“ gėrimų.

Grupei (iki 30 žmonių) fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus 100 Eur (už edukacinę programą) + 6 Eur asmeniui (už kulinarinio paveldo patiekalų stalą). Užsisakyti vėliausiai prieš penkias dienas.

Edukacijų metu, lankytojai turi galimybę įsigyti, įvairių, autentiškų Lekėčių moterų klubo moterų gamintų gaminių.

Autentiška, tradicinė, pusiau plikyta Zanavykijos krašto duonutė. Duona kepta iš rupių ruginių miltų, be jokių priedų, su natūraliu raugu, autentiškoje zanavykiškoje duonkepėje krosnyje. (Kaina – 1 kg. 4 eur.)

Duonos raugas. Autentiškas, tradicinis, ruginis duonutės raugas, išlaikytas „gyvas“ daugiau nei penkiasdešimt metų, vietinės lekėtiškės gaspadinės. Dovanų – duonutės receptas. (Kaina – 2 eur.)

Žolelių arbatų mišiniai. Vietinė žoliautoja  platina pačios surinktas  ir paruoštas žolelių arbatas, natūralias įvairių augalų šaknų ir gilių kavas ir kt. sveikuoliškus produktus. (Kaina – nuo 2 eur.)

Kanapinė Ekologiškos kanapių sėklos, grūstos ir pagardintos jūros druska. (Kaina – 1 eur.)

Natūralaus, rankų darbo muilai. Moterys verda muilus, kuriuose nėra jokių sintetinių medžiagų: kvapų, dažų, konservantų, putojimo pagerintojų, mineralinių aliejų. Spalva ir tekstūra išgauta vaistažolių, prieskonių, augalinių aliejų, kosmetinių molių pagalba. (Kaina nuo 1 eur.)

Natūralūs gėlių ir augalų hidrolatai. Hidrolatas dar vadinamas gėlių vandenių, hidrosoliu ir kt., tačiau tiksliausias jo pavadinimas būtų distiliuotas eterinis augalų vanduo, mat jis gaunamas įvairius augalus distiliuojant vandeniu arba garais, alembeke – variniame puode. Augalai turi įvairių vertingų medžiagų, kurios garuoja vandens virimo ir/ar žemesnėje temperatūroje ir per augalus perleidus vandens garus šie yra surenkami. Tai visiškai natūralus veido valiklis, prausiklis ir tonikas, kuris nuvalo, drėkina, ramina, gaivina ir tonizuoja odą. Jis yra 100 % natūralus augalinės kilmės produktas be jokios sintetikos ir gyvulinės kilmės ingridientų. (Kaina – 5 eur.)

Kosmetiniai pieštukai ir kt. smulki, rankų darbo kosmetika. Natūralūs lūpų pieštukai su medžių sakais, natūralūs milteliai dantims ir kt. vienetiniai, ekologiški kosmetiniai gaminiai. (Kaina nuo 1 eur.)

Natūralus šilkas dažytas augalais, ekologišku, senoviniu būdu. Natūralaus šilko skarelės ir šalikėliai, dažyti pačių moterų surinktomis gėlėmis, žolėmis, prieskoniais, uogomis ir kt. natūraliomis priemonėmis. Ne cheminiais dažais dažyti aksesuarai yra saugūs, nealergizuoja, nekenksmingi aplinkai, raštai ir spalvos unikalios, nesikartojančios. (Kaina – nuo 10  eur.)