Autentiškos kulinarinio paveldo edukacinės programos
AUTENTIŠKAS TRADICINIO ŠAKOČIO KEPIMAS
Šakočių kepimas Lekėčių krašte turi gilias tradicijas, anot vietinių senųjų šeimininkių, jau ”Smetonos laikais“, čia buvo gaspadinių, kurios mokėjo kepti raguolius (taip Zanavykijoje visada buvo vadinami šakočiai). Sovietmečiu, apie 1980 m., Lekėčių apylinkėse buvo per dešimt šakočius kepančių gaspadinių. Lekėčių raguolių žmonės atvykdavo iš visos Lietuvos.
Lekėčių moterų klubo „Kulinarinio paveldo namuose“ iki šių dienų išlaikytos, gyvos autentiško, tradicinio kulinarinio paveldo šakočio kepimo paslaptys. Lekėtiškės vykdo zanavykiško rauguolio kepimo edukacines programas, autentiškoje raguolių kepimo krosnyje, senoviniu būdu, sukant rankomis volą, ant beržinių malkų liepsnos.
Raguolio kepimas – ilgas procesas, labai atsakingas ir pakankamai sunkus darbas. Kruopščiai išminkius tešlą, paruošus volą „apvelkant“ jį linine rankove, įkūrus ugnelę šakotis kepamas ilgai ir atsakingai (apie 2 valandas). Pabaigoje, pats grožis, visų svečių dėmesį prikaustantis – raguolio nuėmimas nuo volo. Po to jau, vietinės žoliautojos gaminta, ekologška, kvapni, balinta giliukų kava ir šilto raguolio „gabalas“ net gurmaniško skonio savininkus, nepalieka abejingus.
AUTENTIŠKAS TRADICINĖS DUONOS KEPIMAS
Lietuvos kaime duonos kepimas visada buvo namų šeimininkės, motinos pareiga – labai svarbi ir garbinga. Tai ir nelengvas darbas, kuris apipintas giliomis tradicijomis, šventumu, tarsi kokia religinė apeiga. Lekėčių moterų klubo „Kulinarinio paveldo namuose“ iki šių dienų išlaikytos, gyvos autentiškos, tradicinės kulinarinio paveldo duonos kepimo paslaptys.
Lekėtiškės vykdo zanavykų krašto, tradicinės, ruginės duonutės kepimo edukacines programas, kurios receptas skaičiuoja ne vieną šimtmetį. O nuostabiausia, kad Lekėčių moterų kepamos duonutės raugas „išlaikytis gyvas“ daugiau nei pusę amžiaus, kurį, iš savo mamos „paveldėjusi“, išsaugojo garbinga, jau aštuntą dešimtį renkanti vietinė duonos kepėja.
Zanavykiška duonutė kepama pusiau plikyta, kurią maišant užplikomi ne visi miltai, dalis užmaišoma šiltu vandeniu. Tešla užmaišoma prieš dieną, laikoma šiltai, gerai „apklostytame“ duonkubilyje, ant zanavykiško zeliko, kad įrūgtų. Po paros laiko rūgimo, atvykę edukacijų svečiai, randa gerai iškūrentą duonkepę krosnį, išrūgusią, jau „kalbančią“ duonutę, atsiraito rankoves, suvilgo rankas vandenyje, peržegnoja duonkubilį ir „atminko“ tešlą, savo kepalui išsikepti, delnu viršuje įspaudžia kryžių ir į krosnį, ten ji jau ugnies deivės Gabijos globoje.
Užsukite į Lekėčius pušynuose besislepiantį, mažą pakaunės zanavykų miestelį, tarp Šakių ir Kauno rajonų „rubežiaus“. Čia jūsų laukia jaukūs ir gražūs Lekėčių bendruomenės moterų klubo „Kulinarinio paveldo namai“, prasmingam laisvalaikio praleidimui, darbo ar mokslo kolektyvui, giminės ar draugų susibūrimui ar šiaip smagiai kompanijai, bet kokios šventės proga. Čia suprasite koks ypatingas yra šimtamečius receptus menančio, kulinarinio paveldo maisto skonis, į kurį įdėta daug rankų darbo ir šilumos.
Kol kepa šakotis ar duonutė svečiai dosniai vaišinami prie gausaus autentiškų Lekėčių krašto kulinarinio paveldo patiekalų ir rankų darbo sveikuoliškų gardėsių stalo. Vietinė žoliautoja supažindina su žolelių rinkimo, džiovinimo ir laikymo paslaptimis, siūlo ragauti ekologiškų, Lekėčių krašto žolelių arbatų ir kt. „stebuklingų“ gėrimų.
Fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus 160 Eur (už edukacinę programą) + 10 Eur asmeniui (už kulinarinio paveldo patiekalų stalą). Užsisakyti vėliausiai prieš penkias dienas. Galimas žmonių skaičius: nuo 3 iki 35 asmenų.
Edukacijų metu, lankytojai turi galimybę įsigyti, įvairių, autentiškų Lekėčių moterų klubo moterų gamintų gaminių.
Autentiška, tradicinė, pusiau plikyta Zanavykijos krašto duonutė. Duona kepta iš rupių ruginių miltų, be jokių priedų, su natūraliu raugu, autentiškoje zanavykiškoje duonkepėje krosnyje. (Kaina – 1 kg. 6 eur.)
Duonos raugas. Autentiškas, tradicinis, ruginis duonutės raugas, išlaikytas „gyvas“ daugiau nei penkiasdešimt metų, vietinės lekėtiškės gaspadinės. Dovanų – duonutės receptas. (Kaina – 2 eur.)
Žolelių arbatų mišiniai. Vietinė žoliautoja platina pačios surinktas ir paruoštas žolelių arbatas, natūralias įvairių augalų šaknų ir gilių kavas ir kt. sveikuoliškus produktus. (Kaina – nuo 2 eur.)
Kanapinė Ekologiškos kanapių sėklos, grūstos ir pagardintos jūros druska. (Kaina – 1 eur.)
Natūralaus, rankų darbo muilai. Moterys verda muilus, kuriuose nėra jokių sintetinių medžiagų: kvapų, dažų, konservantų, putojimo pagerintojų, mineralinių aliejų. Spalva ir tekstūra išgauta vaistažolių, prieskonių, augalinių aliejų, kosmetinių molių pagalba. (Kaina nuo 1 eur.)
Natūralūs gėlių ir augalų hidrolatai. Hidrolatas dar vadinamas gėlių vandenių, hidrosoliu ir kt., tačiau tiksliausias jo pavadinimas būtų distiliuotas eterinis augalų vanduo, mat jis gaunamas įvairius augalus distiliuojant vandeniu arba garais, alembeke – variniame puode. Augalai turi įvairių vertingų medžiagų, kurios garuoja vandens virimo ir/ar žemesnėje temperatūroje ir per augalus perleidus vandens garus šie yra surenkami. Tai visiškai natūralus veido valiklis, prausiklis ir tonikas, kuris nuvalo, drėkina, ramina, gaivina ir tonizuoja odą. Jis yra 100 % natūralus augalinės kilmės produktas be jokios sintetikos ir gyvulinės kilmės ingridientų. (Kaina – 5 eur.)
Kosmetiniai pieštukai ir kt. smulki, rankų darbo kosmetika. Natūralūs lūpų pieštukai su medžių sakais, natūralūs milteliai dantims ir kt. vienetiniai, ekologiški kosmetiniai gaminiai. (Kaina nuo 1 eur.)
Natūralus šilkas dažytas augalais, ekologišku, senoviniu būdu. Natūralaus šilko skarelės ir šalikėliai, dažyti pačių moterų surinktomis gėlėmis, žolėmis, prieskoniais, uogomis ir kt. natūraliomis priemonėmis. Ne cheminiais dažais dažyti aksesuarai yra saugūs, nealergizuoja, nekenksmingi aplinkai, raštai ir spalvos unikalios, nesikartojančios. (Kaina – nuo 10 eur.)
EDUKACIJOSE PRISTATOMO KULINARINIO PAVELDO PATIEKALŲ MENIU
1.VINGIORYKŠTĖS GAIVA (Vietinės žoliautojos Lekėčių pamiškėse surinkti vingiorykštės žiedynai, iš vakaro užpilti šaltu, Lekėčių šaltinio vandeniu, pagardinta truputėliu ruduoju cukrumi ir citrina)
2. NAMINĖ BEMIELĖ DUONOS, MĖTŲ, KADAGIO UOGŲ ARBA RAUDONŲ DOBILŲ ŽIEDŲ GIRA (Padžiovinta ruginė duona, arba mėtų lapeliai, arba dobilų žiedai užpilami karštu Lekėčių šaltinio vandeniu, keletas razinų arba džiovintų obuoliukų, truputis duonutės raugo, cukraus, šiltai pastatoma dviem paroms rūgti)
3. KARŠTOS BULVĖS SU LUPENOMIS prie jų:
4. ŠALTA SILKĖS SRIUBA (Patiekiama šiltuoju sezono metu. Autentiškas Lekėčių krašto patiekalas, ypatingai buvo gaminamas rugiapjūtės metu, talkininkams. Nulupta silkė supjaustyta gabaliukais, apkepama, atšaldoma. Sutarkuojami keli švieži agurkai ir obuoliai, susmulkinama svogūno galvutė, viskas sumaišoma su silke ir užpilama rūgštum pienu.)
5. KARŠTA RAUGINTŲ KOPŪSTŲ SRIUBA (Patiekiama šaltuoju sezono metu. Autentiškas Lekėčių krašto patiekalas, raugintų kopūstų sriuba verdama su spanguolių uogiene, džiovintais obuoliukais ir svarainiais. Gardinama lydytu sviestu. Malonaus, saldžiarūgščio skonio)
6. LYDYTAS SVIESTAS (Labai senas lietuviškas patiekalas, senovėje buvo plačiai vartojamas visoje Lietuvoje, ypatingai sveikas, ilgai negendantis, galima laikyti ne šaldytuve. Naminis sviestas kaitinamas storadugniame puode, ant silpnos ugnies, kol išskaidrėja, t.y. atsiskiria nuosėdos ir pradeda darytis plutelė, pakvimpa riešutais, tada visos nuosėdos nukošiamos ir lieka tikras produktas, išvalytas nuo vandens ir blogojo karvės pieno baltymo. Dabartiniais laikais, šis patiekalas išgyvena atgimimą, dėka sveikos gyvensenos „mados“, dauguma žmonių jį vėl pradėjo vartoti, paskatinti sveikuolių, galvodami, kad valgo iš Indijos kilusį patiekalą, vadinamą skystuoju auksu – „ghee“ sviestą, net nežinodami, kad jis buvo jau mūsų prosenelių seniai gaminamas ir vartojamas)
7. KANAPINĖ (Senas lietuviškas pagardas, atsiradęs žemaitijoje kaip kūčių vakarienės patiekalas, vėliau paplitęs po visą Lietuvą, grūstos kanapių sėklos su druska, valgoma barstant ant lydyto sviesto su duona ar karštomis bulvėmis)
8. ŠALTIENA (Autentiška, zanavykiška košialiena, iš kiaulienos, virta vietinės gaspadinės, pagal seną jos giminės receptą.)
9. TRADICINĖ JUODA RUGINĖ DUONA (Pusiau plikyta, kepta autentiškoje kulinarinio paveldo namų duonkepėje krosnyje, iš ūkininkų ekologiškų ruginių miltų, su natūraliu, 50 metų išlaikytu raugu, pagal seną Lekėčių krašto šeimininkės receptą)
10. NAMINIS VARŠKĖS SŪRIS (Vietinės ūkininkės gaminamas iš naminio pieno, pagal jos receptą)
11. MEDUS (Vietinio, ilgamečio bitininko bityno, Lekėčių krašto medus išsiskiria nepakartojamu skoniu, dėl miškų ir laukų augalų įvairovės, ekologiškos aplinkos.)
12. PUŠŲ KANKORĖŽIŲ UOGIENĖ (pavasario sezono metu)
13. ĄŽUOLO GILIŲ ARBA CIKORIJŲ, KIAULPIENIŲ, VARNALĖŠŲ ŠAKNŲ KAVA. (Autentiška, senoviška lietuvių liaudies kava. Buvo itin gaminama pokario metu. Paruošta pagal vietinės žoliautojos receptą)
14. SEIKUOLIŠKI TRAŠKUČIAI, CUKIERKOS, CUKATAI (Vietinės žoliautojos paruošti iš morkų, burokų, moliūgų ar topinambų)
15. KELIŲ RŪŠIŲ VIETINIŲ ŽOLELIŲ ARBATA (Autentiški mišiniai, surinkti ir ruošti vietinės žoliautojos iš Lekėčių miškų ir laukų žolelių)
